U munegascu hè una lingua apparintata à u liguru, appartinendu à i lingui rumanichi. Hè à i ghjorna d'oghji una lingua minacciata di sparizioni, essendu insignata in principatu di Monacu ma pocu praticata.[1]

Si tratta di una lingua vernaculari abbastanza prossima da quidda parlata in Vintimiglia (intemelianu) ma diffarenti da u mentunascu vicinanti. Hè statu influinzata da u pruvenzali.

L' Innu munegascu hè scrittu in munegascu.

Asempii mudificà

Eccu l'Ave Maria in munegascu:

Ave Maria,

Tüta de graçia
u Signù è cun tü
si benedëta tra tüt'ë done
e Gesü u to Fiyu è benejiu.

Santa Maria, maire de Diu,
prega per nùi, pecatùi
aùra e à l'ura d'a nostra morte

AMEN. (Che sice cusci.)

Eccu dinò un strattu di l'innu munegascu:

Despoei tugiù sciü d'u nostru paise
Se ride au ventu, u meme pavayùn
Despoei tugiù a curù russa e gianca
E stà l'emblema, d'a nostra libertà
Grandi e i piciui, l'an sempre respetà
Oila cü ne toca !
Oila cü ne garda !
Fo che cadün sace ben aiço d'aiçi :

Littura mudificà

Un testu in munegascu si leghji incù i particularità siguenti :

  • u ü si leghji [ci].
  • u u si leghji [u].
  • u e è u oe si leghjini [e]. (è micca com'è [oe] in a parola boiu com'è in liguru, induva a parsona improda dinò a nutazioni ö)
  • u ë si leghji [e] assà chjusu o [i]
  • u ç si leghji com'è in francesu : tradiçiùn veni da u latinu traditio
  • c davanti , o, u, ü è ch davanti e, i, oe si leghji [k].
  • g davanti , o, u, ü è gh davanti e, i, oe si leghji [g].
  • quì davanti , o, u, ü, oe è c davanti e, i si leghji [t͡ʃ].
  • gi davanti , o, u, ü, oe è g davanti e, i si leghji [d͡ʒ].
  • sci davanti , o, u, ü, oe è sc davanti e, i si leghji [ʃ].
  • ssci davanti , o, u, ü, oe è ssc davanti e, i si leghji [ʃt͡ʃ].

Usu mudificà

 
Placca di carrughju bislingua munegascu-francesu

In Monacu, 17 % di a pupulazioni parla u munegascu, par u più parsoni anziani. U munegascu hè statu intrudututtu in i scoli è stu fattu pari d'avè li datu un sicondu fiatu. Difatti, à parta da u CE2 insin'à a 5a à u culleghju, l'amparera di a lingua munegasca hè ubligatoria. À parta da a 4a insin'à terminali hè à u scelta di l'elevu di cuntinuà o micca. I cuncorsi scritti è urali ufficiali sò urganizati in u quatru di i corsi, è i rimissi da i prezzi sò effittuati in a corti di a mirria di Monacu in prisenza di u Principi Suvranu è di l'Auturità munegasca.

 
Placca bislingua

A lingua ufficiali di a Principatu di Monacu essendu u francesu, si pò mintuvà calchì attività cù u scopu di diffonda u munegascu : calchì publicazioni escenu in munegascu, ma nisciuna emissioni di radiu o di televisioni ùn l'usa par avà. Ma u Cumitatu naziunali di i tradizioni munegaschi[2] publicheghja tutti l'anni un " Calendari " (calindariu), in u quali ci hè numarosi puemi in munegascu (tradutti) è d'umaghji. Esistini parechji opari : dizziunarii francesu-munegascu è munegascu-francesu, una grammatica, una tesa in a Sorbonna intitulata " Parlà Lu munegascu ", parechji opari annantu à i Tradizioni munegaschi è diversi puemi.

A lingua munegascu hè parò insignata in iscola è pò essa prisintata in uzzioni à u baccalureatu francesu.

Noti mudificà

  1. 'Ss'articulu pruveni in parti da l'articulu currispundenti di a wikipedia in francesu.
  2. [1]

Liami esterni mudificà