Gadduresu: differenze trà e virsioni
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Linia 29:
Ghjà in ebbica rumana stavani in [[Gaddura]] pupulazioni chjamati ''corsi'', chì parichji idantifichighjani incù l' abitanti di a [[Corsica]], bench'è sta tiuria ùn fussi sturicamenti micca accirtata. In ebbica mediuevali in u [[Regnu di Gaddura|Ghjudicatu di Gaddura]] l'elementu linguisticu duminanti era u [[Lingua sarda|sardu]], a lingua "naziunali" aduprata in l'antichi atti ufficiali di u Ghjudicatu. Di stu substratu urighjnariu sardu sò oghji firmati tracci in i dui isuli linguistichi luguduresi di [[Luras]] è [[Tarranoa|Olbia]] è in parichji tuponimi gadduresi (i stessi nomi di Gortiglata/Bortigiadas, Agios/Aggius, Nuches/Nugues/Nuchis, Luras, Calanjanos/Calangianus). Dapoi [[1100]] s'aghjunghjini influssi [[Pisa|pisani]] (sii in Gaddura ch'è in u Sassaresu) è [[Genova|ghjinuvesi]] (soprattuttu à Sassari) chì s'affiancani in l'amministrazioni di i guverni ghjudicali fin'à [[1300]], quandu u rughjonu hè cunquistatu da i [[Catalunia|catalanu]] aragunesi ed hè righjistrata una forti prisenza di ghjenti corsa in tutta a Sardegna, in particulari in [[Gaddura]], à [[Castelsardo|Castelgenovese]] è à [[Sassari]]. In l'anni cumpresi trà [[1347]]-[[1348|48]] è [[1400]] a [[Gaddura]] si spupulighja dopu à un'epidemia di pesta è incursioni pirateschi è cumencia cusì a ghjunta di massa di famiddi da u sudu di a [[Corsica]] (tandu duminiu ghjenuvesu) cù i so' dialetti urali (ghjà in Corsica fortementi influinzati da u [[Pisa|pisanu]] è da u [[Genova|ghjenuvesu]]). Hè di u periodu trà [[1445]] è [[1470]] l'epigrafa di a ghjesgia di Santa Vittoria di u Sassu, in i campagni trà [[Erula]] è [[Perfugas (SS)]], primmu testu scrittu in gadduresu ("OPerAIU | MALU E FO | rA / LErIMITA").
A mità di u [[1500|XVI seculu]] a campagna gadduresa hè ducumintata com'è oramai chjaramenti abitata da corsi, in quiddi stallazioni carattiristichi di Gaddura, cunnisciuti com'è "[[stazzu|stazzi]]") è duranti u '600 i pupulazioni corsofuni si spustoni à pocu à pocu versu i paesi di a Gaddura urighjnariamenti di lingua sarda.
Di [[1683]] sò i
In u [[1700|XVIII seculu]], sapemu,
À
Tandu a Gaddura - conta solu 7
Annant'a l'isula di [[A Madalena]] u dialettu "''isulanu''"
== Carattaristichi ==
|