Eragrostis cilianensis

Eragrostis cilianensis
Eragrostis cilianensis
Classifica scentifica
Regnu Plantae
Classa Polypodiopsida
Divisioni Tracheophyta
Sottudivisioni Spermatophytes
Ordini Poales
Famiglia Poaceae
Genaru Eragrostis
Nomu binuminali
Eragrostis cilianensis
Jakob Friedrich Ehrhart, 1783

Eragrostis cilianensis hè una spezia di pianta chì faci parti di a famiglia di i Poaceae.

Discrizzioni mudificà

Eragrostis cilianensis hè una spezia di pianta arbacea appartinendu à a famiglia di i Poaceae. Si caratterizeghja da i piccioli ritti, pudendu aghjunghja un'altezza da 30 à 60 centimi. I so fogli sò liniari, stretti è misurani trà 5 è 15 centimi di longu. L'infiuriscenzi sò pannochji leni, cumposti da fiurareddi disposti in spighi. I spighetti sò minusculi, misurendu à l'incirca 2 à 3 millimitri di longu.

Ripartizioni mudificà

Eragrostis cilianensis hè urighjinariu d'Africa, ma si hè largamenti sparta in numarosi righjoni di u mondu. Omu a trova in particulari in Auropa, in Asia, in America subrana è in Australia. 'Ssa spezia hà una grandi capacità d'adattamentu è pò culunizà diffarenti tipi d'ambienti, tali i pratulini, i bordi di stradona, i tarreni abbandunati è i zoni disturbati.

Eragrostis cilianensis hè prisenti in Corsica.[1]

Biulugia mudificà

Eragrostis cilianensis hè una pianta annuali, ciò chì significheghja ch'edda cumpletta u so ciculu di vita in una solu annu. Si ripraduci par u più par via di graneddi, chì sò spargugliati da u ventu. 'Ssa spezia hè capaci à ghjirminà prestu è di culunizà di nuveddi tarritorii. Prifirisci i terri beddi assiccati è tullareghja i cundizioni di sicchina.

Tassunumia mudificà

Eragrostis cilianensis hè u nomu scentificu accittatu par 'ssa spezia. Hè ancu cunnisciuta sottu à altri noma, tali Eragrostis poaeoides, Eragrostis minor è Eragrostis megastachya. 'Ssi sinonimi sò stati apradati in u passatu par disignà 'ssa pianta, ma u nomu attualmenti accittatu hè Eragrostis cilianensis.

Cunsirvazioni mudificà

Eragrostis cilianensis hè cunsidarata com'è una spezia invadenti in certi righjoni di u mondu. U so putenziali di culunisazioni rapita è a so capacità à adattà si à diffarenti ambienti poni caghjunà una cuncurrenza incù i spezii indigeni. In certi casi, pò ancu disturbà l'ecusistemi naturali. Par via di cunsiquenza, misuri di gistioni è di cuntrollu sò à spessu missi in piazza par limità a so prupagazioni è minimizà u so impattu annantu à a biudiversità lucali.

Rifarimenti mudificà

  • Jeanmonod D. & Gamisans J. (2013) Flora Corsica (2 ed), Edisud.

Noti mudificà

  1. Jeanmonod & Gamisans (2013).

Altri prugetti mudificà