I bariona sò, in fisica di i particuli, una catiguria di particuli cumpositi (veni à dì non elementarii) furmati da trè quark, chì i so rapprisintanti i più cunnisciuti sò u prutonu è u neutronu.[1] U termini barionu veni da u grecu barys, chì significheghja grevu : si riferisci à u fattu chì i bariona sò di regula più grevi cà l'altri tipi di particuli.

Carattaristichi mudificà

 
L'ottu bariona di spin 1/2 cumposti unicamenti di quark u, d è s, classificati par stranezza (S) è carica (Q)

I bariona appartenini à a famiglia di l'adrona, sò cumposti da trè quark. U so spin mezu intreiu i classificheghja in a catiguria di i firmiona. In tantu ch'è adrona, i bariona sò sensibuli à l'interazzioni forti. In quant'è firmiona sò sottumissi à u principu d'esclusioni di Pauli è discritti par via di a statistica di Fermi-Dirac. I bariona ani singhi antiparticula probbia, l'antibariona, chì sò custituiti da trè antiquark.

Famigli mudificà

 
I deci bariona di spin 3/2 cumposti unicamenti di quark u, d è s, classificati par stranezza (S) è carica (Q)

Frà i sei sapori di quark esistenti, soli i cinqui più lebbii (u, d, s, c è b) poni fà parti di un barionu, l'ultimu quark (t) avendu, siont'è u mudeddu standard, una durata di vita troppu corta par adrunizà si. I bariona i più currenti sò i nucleoni, vali à dì i prutona è i neutrona. Eccituatu quissi, diffarenti famigli di bariona (Δ, Λ, Σ, Ξ, Ω) sò stati ussirvati. 'Ssi famigli si sfarinzieghjani par mezu di i sapori di quark chì i custituiscini, più pricisamenti :

  • u numaru di quark di prima generazioni (u è d) è dunqua u numaru di quark di generazioni supiriori (s, c è b), u numaru tutali di quark valendu sempri trè.
  • l'isospin I.

Si hà, par ordini dicriscenti di numaru di quark di prima generazioni è, in casu d'ugualità, par ordini criscenti d'isospin : I nucleoni, d'isospin I=1/2, sò cumposti da trè quark di prima generazioni, frà i quali omancu un quark u è un quark d. U prutonu hè suppostu stabuli (a so durata di vita hè supiriori à 1033 sicondi). U neutronu hà una durata di vita di 886 sicondi. I bariona Delta (Δ++, Δ+, Δ0, Δ), d'isospin I=3/2, sò ancu cumposti da trè quark di prima generazioni è si disintegrani in un pidinu è un prutonu o un neutronu. I bariona Lambda (Λ0, Λ+c, Λ0b), d'isospin I=0, sò cumposti di un quark u, di un quark d è di un quark di generazioni supiriori. A scuparta di u 0 fù a prima ussirvazioni sperimintali di u quark s.

 
Struttura di i pentaquark

I bariona Sigma (Σ+, Σ0, Σ, Σ++c, Σ+c, Σ0c, Σ+b, Σ0b, Σb), d'isospin I=1, sò cumposti da dui quark di prima generazioni è di un quark di generazioni supiriori. I bariona Xi (Ξ0, Ξ, Ξ+c, Ξ0c, …), d'isospin I=1/2, sò cumposti di un quark di prima generazioni è di dui quark di generazioni supiriori Ξ0, cumpostu da un quark u è di dui quark s, si disintegra in un Λ0 è un pidinu neutru, chì eddu stessu si disintegra prestu in un elittronu è un pusitronu. 'Ssi dui particuli si annientani subitu subitu pruducendu raghji gamma. I bariona Omega (Ω, Ω0c, Ωb, …), d'isospin I=0, sò cumposti da trè quark di generazioni supiriori. U barionu hè cumpostu da trè quark s, a so scuparta fù un successu in u studiu di i quark, a so massa è i so prudutti di disgrigazioni essendu stati currittamenti ditarminati innanzi à quissa. I bariona cumposti di alminu un quark s sò numinati iperona. I bariona esotichi sò particuli cumposti da trè quark è da particuli addiziunali (chì poni essa ancu quark). I pentaquark, chì sariani stati ussirvati da certi sperimenti ricenti in fisica di i particuli, ni facini parti. 'Ssi pentaquark sò custituiti da 4 quark è di un antiquark. Par indittu, u (1540) saria custituitu da dui quark u, di dui quark d è da un antiquark baru s. L'esistenza di i pentaquark hè sempri contruversa. Un sperimentu (aprili 2005) di u laburatoriu Jefferson chì era supposta metta in evidenza i pentaquark ùn hà nudda datu, è simbraria dunqua rimetta in causa a so esistenza.

Materia barionica mudificà

U termini materia barionica disigna a materia cumposta par u più di bariona (in parcentu di a massa tutali). Quissa inchjudi l'atomi è dunqua à pocu pressu a tutalità di a materia urdinaria. À l'inverciu, a materia non barionica ni hè l'asatta antitesa, veni à dì a materia chì ùn hè micca cumposta da bariona. In assulutu, quissa cuncerna i neutrini, i futona è l'elittrona, ma u termini hè di solitu risirvatu à a materia esotica è mori spiculativa com'è a materia nera non barionica, i particuli suparsimetrichi, è l'assioni è i custituenti. A distinzioni trà materia barionica è micca barionica hè impurtanti in cusmulugia chì a materia nera micca barionica si cumpurtaria di modu significativamenti diffarenti di a materia barionica. In particulari, ùn intaragisciaria micca incù l'irraghjamentu elettrumagneticu è saria cusì, com'è l'indicheghja u so nomu "nera", difficiuli à individuà in modu sperimintali. L'esistenza stessa di i bariona hè un prublema classicu in cusmulugia. Hè di solitu suppostu ch'è u Big Bang hà à l'iniziu produttu quantità uguali di bariona è d'antibariona. U prucessu chì hà cunduttu i bariona à essa appena più numarosi cà i so antiparticuli hè chjamatu bariogenesi.

Noti mudificà

  1. 'Ss'articulu pruveni in parti da a wikipedia in francesu è in inglesu.