U cuccu
Cuculus canorus
Classificazioni scentifica
Regnu Animalia
Divisioni Chordata
Classa Aves
Ordini Cuculiformes
Famiglia Cuculidae
Genaru Elyomis
Nomu binuminali
Cuculus canorus
Linnaeus, 1753

U cuccu cumunu (Cuculus canorus) hè un tipu d'aceddu chì faci parti di a famiglia di i Cuculidae.

Cuculus canorus canorus + Acrocephalus arundinaceus
Cuculus canorus bangsi + Phoenicurus moussieri

Discrizzioni mudificà

U cuccu hè un aceddu di taglia media appartinendu à a famiglia di i Cuculidae. U cuccu hè abbastanza maiori, essendu longu 30-35 cm. A coda hè longa, ronda è grisgia. L'apartura alari hè di 55-60 cm. U cuccu pesa 70-160 g. U cuccu hè grisgiu-turchinu sottu è à u liveddu di a vola. I ghjovani sò bruni è russicci. U cuccu ghjugni in Auropa versu a fini di marzu. D'inguernu, si stà in Africa o in Asia.

U nomu cuccu veni da u cantu di 'ssu aceddu.

Biulugia mudificà

U cuccu magna bruga è mignocula. A femina faci parechji ova (unu par nidu) in i nida di parechji spezii d'aceddi più chjuchi com'è a cardalina, a capinera, a codizennula, ecc. In ogni nidu, u cuccu femina sceglii un ovu, u si manghja eppo dopu u caccia è u rimpiazza pa u soiu. U piulaconu di u cuccu nasci più prima cà l'altri è si sbarrazza tandu di u restu di a cuvata. Cusì ferma solu in u nidu.

U cuccu si nutrisci d'insetti, di bruga, di molluschi è di ragna.

Ripartizioni mudificà

U cuccu cumunu hè una spezia migratrici chì si trova in parti assà di l'Auropa, di l'Asia è di l'Africa. Passa l'istati in i righjoni timparati di l'Auropa è di l'Asia, po migra versu l'Africa subsaariana pà passà l'invernu. Si pò truvà dinò in certi parti di l'India è di l'Asia di u sudestu.

In Corsica mudificà

U cuccu hè cumunu in Corsica.[1]

In parechji paesi di u sartinesu, ci era à tempi antichi un usu, sicondu u quali si punia una quistioni à u cuccu ed eddu rispundia. Par esempiu, in Laretu di Tallà, s'è calchissia vulia sapè quant'edda aia da aspittà prima di marità si, dicia tandu:

Cuccu, cuccheddu d'arba turchina
Quantu aghju da stà
Anni fantina.
È ti docu pinna è calamaru
Quantu aghju da stà
Anni à barcà lu mari.

eppo aspitaia chì u cuccu cantessi. S'eddu cantaia una volta, vulia dì: un annu. S'eddu cantaia dui volti, vulia dì: dui anni. Trè volti: trè anni, è cetara.

Tassunumia mudificà

U nomu scentificu di u cuccu cumunu hè Cuculus canorus. Esistini uni pochi di sinonimi pà 'ssa spezia, in particulari Cuculus glandarius è Cuculus major. 'Ssi noma sò stati apradati in u passatu, ma u nomu attualmenti accittatu hè Cuculus canorus.

Cunsirvazioni mudificà

U cuccu cumunu hè una spezia rilativamenti sparta è a so pupulazioni hè cunsidarata com'è stabuli. Eppuri, certi pupulazioni lucali poni essa minacciati par causa di a distruzzioni di u so ambienti naturali. Hè impurtanti di prisirvà i zoni buscosi è l'ambienti apprupriati pà assicurà a sopravvivenza di 'ssa spezia affascinanti.

Citazioni mudificà

U cuccu hè citatu à spessu in a litteratura è a cultura corsa. Par esempiu in i sprissioni:

  • un vechju cuccu.
  • castrà i cucchi.
  • cuntenti com'è un cuccu.
  • un annu hè cuccu, un annu hè falcu. Si dici ancu: faci u cuccu è u falcu.
  • in u pruverbiu: L'ottu d'aprili, u cuccu si devi sentire. S'eddu un si senti, hè mortu o per murire. Si dici ancu: U cuccu S'ellu un canta lu diciottu, o ellu hè persu o ellu hè mortu.
  • in i Canti d'aceddi di Monsignori Di La Fuata: In Arghjachjusa lu cuccu scucculeghja; è in a puisia intitulata "U cuccu":
Aval capiscu: lu cuccu poni l'ova
In drent'à u nidu di quali eddu ni trova
È chì hà fattu quiddu nidu
Li si teni è li si cova.

Noti mudificà

  1. Thibault & Bonaccorsi (1999), Thibault (2006).

Riferimenti mudificà

  • Della Foata, Paulu Matteiu, 1973, "Poesie Giocose in lingua vernacula della pieve d'Ornano"
  • J.-C. Thibault & G. Bonaccorsi, The birds of Corsica, British Ornithologists’ Union, Check-list n°17, 1999
  • J.-C. Thibault, Connaître les oiseaux de Corse - Acelli di Corsica, Ed. Albiana, 2006

Da veda dinò mudificà

Altri prugetti mudificà